Pietų Ispanija – Costa del Sol, pažintinė kelionė iš Vilniaus

Trumpai apie Kosta Bravos regioną:

Katalonija yra viena iš 17 Ispanijos autonominių sričių. Ji ribojasi su Prancūzija. Jos krantus skalauja Viduržemio jūra. Šioje Katalonijai priklausančioje 580 km ilgio pakrantėje yra garsiosios turistinės zonos – Kosta Brava, Kosta de Barselona – Maresmė, Kosta Dorada.

Tai garsaus dailininko Salvadoro Dali, daugelio Ispanijos architektūros šedevrų autoriaus Antonijaus Gaudžio ir dabar garsios operos solistės Monserat Kabaljė gimtasis kraštas. Kosta Brava – nuo Barselonos beveik iki pat sienos su Prancūzija einanti kurortinė nenusakomo grožio Viduržemio jūros pakrantė su įlankėlėmis, iškyšulėliais, apaugusiais jūros vėjų glostomomis pušaitėmis, viliojančiais paplūdimiais. Laukinio kranto vardas šiai vietovei prigijo dėl to, kad daugelyje pakrantės vietų neįmanoma prieiti prie jūros – kalnai ir stačios uolos siekia jūrą, nepalikdamos jokio siauro paplūdimio lopinėlio. Tačiau ten, kur yra mažų siaurų paplūdimių, įsikūrę nuostabūs kurortai. Šias vietas ypač mėgsta geri plaukikai, nes čia jau už 10 m nuo kranto tampa gerokai gilu.

Jaukus viešbutis, įsikūręs vaizdingoje vietoje, aukštų kalnų fone, priešais vandenyną. Tai svajonių vieta tiems, kurie trokšta tylos ir ramybės.
Kupina nuotykių ir atradimų

Madeira – vaizdingai dramatiška, egzotiškomis spalvomis trykštanti ir ištisus metus Atlanto vandenyno saulės šildoma žaviausia Portugalijos sala, tai vieta, kurioje laikomasi visų subtropinių atostogų pažadų. Atlanto perlas, amžinojo pavasario sala, žydintis Atlanto sodas…Madeira tikrai nusipelno visų savo epitetų. Jos lankytojai ir vietiniai gyventojai jaučia meilę šiai mažytei vulkaninės kilmės salai, kuri siūlo tiek daug.

Ši magiška sala nuo Afrikos krantų nutolusi apie 500 km, tuo tarpu nuo Europos ją skiria apie 1000 kilometrų. Įprasta kalbėti apie Madeiros salą, tačiau iš tikrųjų tai visas salynas. Po Madeiros didžiausia yra Porto Santo sala (apie 40 km nuo Madeiros) su nuostabaus grožio paplūdimiais. Salynui priklauso ir dvi mažesnių salų grupės: Ilhas Desertas ir Ilhas Selvagens.

Madeiros gamta

Ne kartą išrinkta geriausia tarp Europos ir net pasaulio salų, Madeira yra labai įvairi: čia rasite ir juodojo smėlio paplūdimius, gerą orą (+24 °C ) ištusus metus, putojantį Atlantą, aukštai iškilusias uolų sienas bei trykštančius upelius ir unikalius drėkinimo kanalus. Žygiai pėsčiomis po levadas – drėkinimo kanalus yra populiariausias užsiėmimas saloje – dešimtys tūkstančių turistų apsiauna žygio batus, kad atrastų tikrąją Madeiros salos širdį.

Šalia levadų salos miškuose, įrengta apie 1400 km trasų skirtų žygiams ir apsivaikščiojimams. Tai puikus būdas salai pažinti: palei Referto levadą plyti egzotiški dirbami laukai, auga bananmedžių giraitės. Iš čia galima pasigėrėti garsiąja Erelių uola – Penha d`Aguia ir dailiu Porto da Cruz kaimeliu, einant Rabacal levados trasa matyti Risco krioklys, „25 šaltinių“ kaskada ir UNESCO saugomas nepaprastai senas laurų miškas, primenantis filmo „Juros periodo parkas“ kraštovaizdį. Madeira turi daug ką pasiūlyti tiek gamtos, tiek architektūros, tiek folkloro mylėtojams. Ideali vieta įsiamžinti nuotraukoje yra Santana – tradicinių šiaudais dengtų namelių skansenas, Ribeira da Janela uolynai ir didingos pakrantės uolos Ponta Delgada ir Arco de São Jorge apylinkėse. Norint daugiau sužinoti apie salos istoriją reikia apsilankyti Lavos urvuose ir São Vincente vulkanologijos centre, kur įrengta multimedija. Verta sustoti ir gražiajame Kamara de Lobose (Camara de Lobos) – žvejų kaimelyje su tradiciniais pastatais, kurį taip mėgo Vinstonas Čerčilis, apžiūrėti Cristiano Ronaldo muziejų Funšalyje. Įkopkite į Cabo Girão – vieną didžiausių pakrantės uolų Europoje ir pasigėrėkite kvapą gniaužiančia pakrantės panorama, nusileiskite toboganu – karklinėmis rogėmis nuo Monte kalno, pasikelkite lyniniu keltuvu virš Funšalio, susiruoškite į kruizą pasižvalgyti banginių ir išsimaudykite natūraliuose lavos baseinuose Porto Monize.

Madeira dar vadinama gėlių sala – ir ne šiaip sau Madeiros simbolis yra strelicija, vadinama rojaus paukščiu. Sala garsėja žydinčiomis gėlėmis ir tik čia augančių atogrąžų augalų sodais. Madeiros gamta užburia ne tik įspūdingu kiekiu įvairiaspalvių gėlių, bet ir nuostabą keliančiomis prarajomis bei kriokliais. Saloje taip pat galima mėgautis ir švelnesniais malonumais, pavyzdžiui, degustuoti vyną, ar lankytis vešliuose botanikos soduose.

Sostinė Funšalis

Funšalis – Madeiros sostinė žavi nuo pat pakrantės su gražiu uostu iki kalvų, į kurias galima pakilti lyniniu keltuvu. Veikia daugybė jaukių smuklių ir restoranų, ypač senamiestyje. Vyksta spalvingos mugės, iš kurių garsiausia Mercado dos Lavradores: čia galima nusipirkti egzotiškų vaisių, originalių drabužių arba rankomis austų gobelenų. Gražiausia Funšalio panorama atsiveria iš Pico dos Barcelos apžvalgos aikštelės.

Festivalių karalienė

Turizmas, Madeiros vynas ir žemdirbystė – pagrindiniai salos gyventojų pajamų šaltiniai. Madeira savo pasiūloje turi daug ko pasiūlyti: kasmet gegužę saloje vyksta pasaulyje puikiai žinomas gėlių festivalis, kurio metu sostinės Funšalio gatvės pasipuošia dailiomis gėlių kompozicijomis. Birželį vyksta įspūdingi fejerverkų šou, pažymintys saloje prasidedantį atostogų sezoną. Madeira – tai ne tik gėlės, bet ir vynas: baigiantis vasarai madeiriečiai kviečia paragauti savos gamybos vyno produktų. Salos sostinėje Funšalyje Naujųjų metų naktį vyksta kerintis fejerverkų šou – todėl verta sutikti Naujuosius metus būtent čia. Ištroškusiesiems įspūdžių sala patiks karnavalo laikotarpiu – tada Funšalio gatvės būna pilnos triukšmingų, spalvingų paradų.

Dvi salos ir begalybių jūra: Porto Santas

Porto Santas – yra daug salų su gražiais paplūdimiais, bet Porto Santas – tai paplūdimys su sala! Tai paskutinis paplūdimio rojus Europoje, kurio dar nepasiekė masinis turizmas, ir auksinio smėlio jūra čia galima džiaugtis kone vieniems. Ši sala, kuri dar neseniai buvo žinoma tik pavieniams keliautojams, yra maždaug už 40 km nuo rytinės Madeiros pakrantės. Jos ilgis – 11 km, o plotis – apie 7 km. Sala turi apie 4,5 tūkstančio gyventojų, iš kurių apie 3 tūkstančius gyvena Vila Baleiroje – salos sostinėje ir vieninteliame mieste. Žymiausias Porto Santo gyventojas buvo Kristupas Kolumbas, kuris prieš kelionę į Ameriką čia praleido trejus metus ir, kaip teigiama, sutiko savo gyvenimo meilę. Miestelio architektūra – tipiška portugališka, su baltais namais ir vingiuotomis gatvelėmis. Čia daug vietinių barų ir restoranų, garsėjančių šviežia žuvimi ir vietinės gamybos vynu. Vis dėlto didžiausia atrakcija čia yra fantastiškas 9 kilometrų ilgo paplūdimys, besidriekiantis iki pat Ponta de Lachetos, ir nuostabaus grožio smaragdinė jūra. Aktyvaus poilsio mėgėjams gražioje vietoje įrengtas fantastiškas 18 duobučių golfo aikštynas

Aktyviesiems turistams

Aktyviems – švelnus klimatas ir žemiau 15 laipsnių nenukrentanti temperatūra ištisus metus sudaro puikias sąlygas sportuoti. Saloje yra Palheiro Golf ir Santo da Serra golfo aikštynai, čia populiarus parasparnių sportas, nardymas, išvykos visureigiais, kelionės dviračiais, greitieji nusileidimai kalnų dviračiais, pėsčiųjų žygiai. Populiariausias maršrutas veda per tris aukščiausias Madeiros viršukalnes: Pico Arieiro, Pico das Torres ir Pico Ruivo – jos visos yra aukščiau kaip 1800 m virš jūros lygio.

Madeiros skoniai

Pagrindinis Madeiros virtuvės elementas yra žuvis, pavyzdžiui, tunas arba prie salos krantų gaudomos espados (juodosios kalavijos). Nuo egzotinių vaisių tiesiog raibsta akys: pasifloros, mangai, papajos, avokadai, bananai tiesiai iš plantacijos arba nuostabiosios monsteros. Būtinai reikia paragauti pončos – degtinės, gaminamos iš cukranendrių, medaus ir šviežių citrinų sulčių, ir garsiojo Madeiros vyno, čia gaminamo jau daugiau kaip 200 metų. Amžino pavasario sala tituluojamoje egzotiškoje Madeiroje susipina spalvos skoniai ir kultūros. Leiskitės į gyvenimo nuotykį ir atraskite šį paatogrąžių rojų su neįtikėtinomis prarajomis ir įspūdingais kriokliais.

Gal į paplūdimį?

Saloje yra du smėlėti paplūdimiai, suformuoti iš Sacharos smėlio, – Mašike (Machico) ir Kaljetoje (Calheta). Tačiau čia daugiausia yra akmenų ir žvyro paplūdimių. Yra ir maudyklų – platformų su nusileidimu į vandenyną ir dirbtinių terasų su jūros vandens baseinais.

250 kilometrų ilgio palei Šiaurės ir Pietų Korėjos sieną yra demilitarizuotoji zona (DMZ), kuri kažkada buvo konflikto tarp dviejų tautų centras.

Nors Korėjos karas baigėsi prieš septynis dešimtmečius, daugumai žmonių vis dar draudžiama patekti į teritoriją, apsuptą aukštomis tvoromis su sausumos minomis.

Vis dėlto, nesant žmogaus veiklos, DMZ aplinka atsigavo, o gamta ten klestėjo netrikdoma pastaruosius kelis dešimtmečius.

Dabar tai prieglobstis gyvūnams, retai sutinkamiems kitose Korėjos pusiasalio dalyse, įskaitant lokius, gerves, elnius ir ūdras.
250 kilometrų ilgio palei Šiaurės ir Pietų Korėjos sieną yra demilitarizuotoji zona (DMZ), kuri kažkada buvo konflikto tarp dviejų tautų centras.

Nors Korėjos karas baigėsi prieš septynis dešimtmečius, daugumai žmonių vis dar draudžiama patekti į teritoriją, apsuptą aukštomis tvoromis su sausumos minomis.

Vis dėlto, nesant žmogaus veiklos, DMZ aplinka atsigavo, o gamta ten klestėjo netrikdoma pastaruosius kelis dešimtmečius.

Dabar tai prieglobstis gyvūnams, retai sutinkamiems kitose Korėjos pusiasalio dalyse, įskaitant lokius, gerves, elnius ir ūdras.
Raudonieji kranai yra viena iš daugelio gervių rūšių, aptinkamų DMZ. Vaizdas © Nacionalinis ekologijos institutas/Google Arts & Culture
Pirmą kartą žmonėms visame pasaulyje buvo suteiktas retas žvilgsnis į šią ribotą pasaulio dalį su 360 laipsnių kraštovaizdžio vaizdais, pasiekiamais „Google Street View“.

Nuotraukos buvo paskelbtos „Google Arts & Culture“, minint 1953 m. paliaubų sutarties metines.

Šis projektas yra bendradarbiaujant su devyniomis Pietų Korėjoje įsikūrusiomis kultūros institucijomis, įskaitant DMZ ekologijos tyrimų institutą ir Nacionalinį ekologijos institutą, Seocheon, Pietų Korėja, kurie tiria aplinką draudžiamoje zonoje.

Kim Seung-ho, DMZ ekologijos tyrimų instituto vadovas, sakė „Washington Street Journal“: „DMZ regionas yra liūdna abiejų Korėjų istorija. Tačiau tai buvo retas prieglobstis daugybei ten gyvenančių laukinių gyvūnų.
Mokslininkai, tyrinėjantys DMZ ekologiją, yra vieni iš nedaugelio žmonių, kuriems leidžiama patekti į teritoriją.

Laukinės gamtos tyrimai aptiko 6 168 rūšis aštuoniose DMZ srityse. Iš 267 nykstančių rūšių Korėjos pusiasalyje 102 buvo užregistruotos militarizuotoje zonoje.

Kadangi DMZ iš tikrųjų yra pjūvis visame pusiasalyje, jis apsaugo nepaprastą aplinką nuo kalnų ir pelkių iki ežerų ir potvynių pelkių.

Tyrėjai užfiksavo ilgauodegius goralinius ir muskuso elnius, gyvenančius uolėtuose kalnuose, danguje dominuojančius retus auksinius erelius, unikalius augalus, augančius tarp tankios augmenijos, ir vabzdžius, klestinčius upėse ir miškuose.