Panašūs turai
Pažintinė kelionė po Sicilijos saule
Aktyvusis Etnos ugnikalnis
Šventyklų slėnis, įtrauktas į UNESCO sąrašą
Senoviniai, istorija alsuojantys miesteliai
Nepaprasto grožio salos peizažai
Pažintinė-poilsinė kelionė: Singapūras – Malaizija su poilsiu Labuan ir Borneo salose (skrydis iš Rygos)
Borneo, trečia pagal dydį sala pasaulyje, išsiskiria daugybe unikalių bruožų tiek gamtos, tiek kultūros kontekste. Štai keletas pagrindinių Borneo salos ypatybių:
Biologinė įvairovė
Borneo sala yra viena iš biologiškai įvairiausių vietų pasaulyje:
– Rūšys: Salos miškai yra namai unikalioms rūšims, tokioms kaip orangutangai, Borneo nykštukinis dramblys, proboscis beždžionės (su ilga nosimi) ir daugybė kitų gyvūnų bei augalų, kurių nerasi niekur kitur pasaulyje.
– Atogrąžų miškai: Čia auga vieni seniausių pasaulyje miškų, kurie egzistuoja daugiau nei 140 milijonų metų. Šie miškai yra labai svarbūs pasaulio ekosistemai.
Geografinis išsidėstymas
– Dalijasi tarp trijų valstybių: Borneo yra unikali tuo, kad sala yra padalinta tarp trijų šalių – Malaizijos, Indonezijos ir Brunėjaus.
– Malaizijai priklauso dvi valstijos – Saravakas ir Sabahas.
– Indonezijos dalis užima apie 73% salos teritorijos (vadinama Kalimantanu). – Brunėjus užima mažą, bet ekonomiškai stiprią dalį salos.
Kultūrų įvairovė
-Etninės grupės: Saloje gyvena daugiau nei 50 vietinių etninių grupių, tokių kaip dayakai, ibanai ir kadazanai. Kiekviena grupė turi unikalią kalbą, tradicijas ir amatus.
-Tradiciniai namai: Daugelis vietinių bendruomenių gyvena ilguose namuose („longhouses”), kurie vienu metu talpina kelias šeimas.
Ekonominė svarba – Gamtos ištekliai: Borneo garsėja naftos, dujų ir medienos ištekliais, ypač Brunėjaus teritorijoje.
Turizmas: Saloje esantis Kinabalu kalnas (aukščiausias Pietryčių Azijoje) ir atogrąžų miškai pritraukia daugybę turistų.
Aplinkosaugos iššūkiai. Nors Borneo išlieka gamtos lobiu, ji susiduria su grėsmėmis: -Miškų kirtimas: Dėl palmių aliejaus pramonės ir medienos kirtimo, salos ekosistema yra stipriai paveikta.
-Gyvūnų nykimas: Dėl buveinių praradimo daugelis unikalių rūšių tampa nykstančiomis.
Unikalūs lankytini objektai – Kinabalu kalnas (Malaizija): UNESCO pasaulio paveldo objektas. – Mulu urvai (Malaizija): Didžiausia požeminė urvų sistema pasaulyje.
-Danumo slėnis: Pasaulyje garsus tyrimų centras, skirtas atogrąžų miškų biologinei įvairovei. Borneo išskirtinumas slypi jo gamtos stebukluose, kultūrų įvairovėje ir svarboje pasaulinei ekosistemai. Kelionė į salą yra kaip kelionė į vieną seniausių ir paslaptingiausių planetos kampelių.
Labuan – tai nedidelė sala Pietryčių Azijoje, esanti netoli Borneo krantų ir priklausanti Malaizijai. Ji yra žinoma dėl savo unikalaus derinio tarp istorinių, ekonominių ir turistinių aspektų. Tai yra tarptautinis finansų centras: Labuan yra viena svarbiausių pasaulio ofšorinių finansų zonų. Sala garsėja kaip mokesčių rojus, pritraukiantis tarptautines įmones, bankus ir draudimo bendroves. Sala ilgą laiką buvo svarbus prekybos taškas dėl savo strateginės vietos Pietų Kinijos jūroje. Sala turėjo svarbią reikšmę Antrojo pasaulinio karo metu. Čia įvyko keli mūšiai, o po karo Labuan buvo naudota sąjungininkų pajėgų kaip išsilaipinimo bazė. Karo kapinės (Labuan War Cemetery) yra didžiausios Malaizijoje ir skirtos pagerbti tūkstančius sąjungininkų karių, žuvusių kovose su Japonija. Viktorijos uostas – tai senovinis uostas, pavadintas Didžiosios Britanijos karalienės Viktorijos garbei. Turizmo traukos objektai – paplūdimiai ir nardymas. Labuan sala garsėja balto smėlio paplūdimiais ir turtinga povandenine gamta. Sala yra populiari tarp narų dėl savo laivų nuolaužų (shipwreck diving) vietų, kurios laikomos vienomis geriausių Azijoje. Labuan muziejus siūlo susipažinti su salos istorija, kultūra ir gamta. Peace Park – Taikos parkas, skirtas karo aukoms pagerbti ir taikai propaguoti. Labuan saloje vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, pavyzdžiui, „Labuan International Sea Challenge”, kuris apima vandens sporto varžybas ir pritraukia dalyvius iš viso pasaulio. Labuan yra labai arti Borneo salos, todėl ji tampa svarbiu tranzito tašku keliautojams, vykstantiems tarp Malaizijos, Brunėjaus ir Filipinų. Labuan sala, nors ir nedidelė, pasižymi turtinga istorija, unikaliu kultūriniu bei ekonominiu vaidmeniu, o jos gamtos grožis pritraukia tiek istorijos entuziastus, tiek poilsiautojus.
Pažintinė-poilsinė kelionė į Filipinus. Sniego baltumo Malajų salyno salos (skrydis iš Rygos)
Filipinai yra archipelagas arba daugiau nei 7100 salų virtinė pietryčių Azijoje tarp Pietų Kinijos jūros ir Ramiojo vandenyno. Dvi didžiausios salos – Luzonas ir Mindanao – sudaro du trečdalius viso žemės ploto. Tik apie trečdalis salų yra apgyvendintos.
ŽMONĖS IR KULTŪRA
Filipiniečiai daugiausia yra kilę iš malajiečių, dažnai turi kinų, o kartais ir amerikiečių ar ispanų protėvius.
ŽMONĖS
Daugelis filipiniečių turi ispaniškus vardus dėl XIX amžiaus Ispanijos dekreto, pagal kurį buvo reikalaujama naudoti ispaniškas pavardes arba pavardes. Tėvai dažnai savo vaikus pavadina šventojo vardu, kurio šventė buvo jų gimimo dieną.
Pradinis mokslas Filipinuose prasideda nuo septynerių metų, yra privalomas pagal įstatymus ir trunka šešerius metus. Vidurinis ugdymas pradedamas sulaukus 13 metų ir trunka ketverius metus; bakalauro koledžo mokymas paprastai trunka ketverius metus.
GAMTA
Salose auga daugybė žydinčių augalų ir paparčių rūšių, įskaitant šimtus orchidėjų rūšių. Aukštos žolės pakeitė miškus, kurie išnyko dėl medienos ruošos, kasybos ir plėtros.
Filipinuose gyvena daugiau nei 200 žinduolių rūšių , įskaitant beždžiones, voveres, lemūras, peles, pangolinus, chevrotains, mangustus, civetas kates, raudonuosius ir ruduosius elnius ir kt.
Binurongas arba Azijos lokio katė kažkada buvo žinoma, tačiau dabar šis pūkuotas žinduolis yra pažeidžiamas. Tamaraw, mažų vandens buivolių rūšis, aptinkama tik Mindoro saloje, yra labai nykstanti.
Filipinuose visus ar dalį metų gyvena šimtai paukščių rūšių, įskaitant povus, fazanus, balandžius, papūgas, karališkąsias žuveles, saulės paukščius, siuvinius, audinius ir raguočius. Nykstantis Filipinų erelis, mintantis beždžionėmis, vos išgyvena po miškų kirtimo.
ISTORIJA
Ferdinandas Magelanas pirmą kartą nusileido Filipinuose 1521 m. Filipinų pavadinimas kilęs iš Pilypo II, kuris buvo Ispanijos karalius XVI amžiuje, kai šalis tapo Ispanijos kolonija.
Filipinai buvo suteikti Jungtinėms Valstijoms 1898 m., Po Ispanijos ir Amerikos karo. 1935 m. Filipinai tapo savarankiški, tačiau jų nepriklausomybę atidėjo Antrasis pasaulinis karas ir Japonijos kariuomenės invazija.
Salas išlaisvino JAV pajėgos 1944–1945 m., o Filipinų Respublika buvo paskelbta 1946 m., vyriausybei vadovaujant JAV.
1965 metais Ferdinandas Marcosas buvo išrinktas prezidentu. 1972 m. jis paskelbė karo padėtį, kuri tęsėsi iki 1981 m. Po 20 valdymo metų 1986 m. Marcosas buvo nuverstas nuo valdžios. Corazon Aquino tapo prezidentu ir šalyje įvedė demokratinio valdymo laikotarpį.
Lithuanian 
English