Borneo

Borneo, trečia pagal dydį sala pasaulyje, išsiskiria daugybe unikalių bruožų tiek gamtos, tiek kultūros kontekste. Štai keletas pagrindinių Borneo salos ypatybių: 
Biologinė įvairovė
Borneo sala yra viena iš biologiškai įvairiausių vietų pasaulyje:
– Rūšys: Salos miškai yra namai unikalioms rūšims, tokioms kaip orangutangai, Borneo nykštukinis dramblys, proboscis beždžionės (su ilga nosimi) ir daugybė kitų gyvūnų bei augalų, kurių nerasi niekur kitur pasaulyje.
– Atogrąžų miškai: Čia auga vieni seniausių pasaulyje miškų, kurie egzistuoja daugiau nei 140 milijonų metų. Šie miškai yra labai svarbūs pasaulio ekosistemai.
Geografinis išsidėstymas
– Dalijasi tarp trijų valstybių: Borneo yra unikali tuo, kad sala yra padalinta tarp trijų šalių – Malaizijos, Indonezijos ir Brunėjaus.
– Malaizijai priklauso dvi valstijos – Saravakas ir Sabahas.
– Indonezijos dalis užima apie 73% salos teritorijos (vadinama Kalimantanu). – Brunėjus užima mažą, bet ekonomiškai stiprią dalį salos.
Kultūrų įvairovė
-Etninės grupės: Saloje gyvena daugiau nei 50 vietinių etninių grupių, tokių kaip dayakai, ibanai ir kadazanai. Kiekviena grupė turi unikalią kalbą, tradicijas ir amatus.
-Tradiciniai namai: Daugelis vietinių bendruomenių gyvena ilguose namuose („longhouses”), kurie vienu metu talpina kelias šeimas.
Ekonominė svarba – Gamtos ištekliai: Borneo garsėja naftos, dujų ir medienos ištekliais, ypač Brunėjaus teritorijoje.
Turizmas: Saloje esantis Kinabalu kalnas (aukščiausias Pietryčių Azijoje) ir atogrąžų miškai pritraukia daugybę turistų.
Aplinkosaugos iššūkiai. Nors Borneo išlieka gamtos lobiu, ji susiduria su grėsmėmis: -Miškų kirtimas: Dėl palmių aliejaus pramonės ir medienos kirtimo, salos ekosistema yra stipriai paveikta.
-Gyvūnų nykimas: Dėl buveinių praradimo daugelis unikalių rūšių tampa nykstančiomis.
Unikalūs lankytini objektai – Kinabalu kalnas (Malaizija): UNESCO pasaulio paveldo objektas. – Mulu urvai (Malaizija): Didžiausia požeminė urvų sistema pasaulyje.
-Danumo slėnis: Pasaulyje garsus tyrimų centras, skirtas atogrąžų miškų biologinei įvairovei. Borneo išskirtinumas slypi jo gamtos stebukluose, kultūrų įvairovėje ir svarboje pasaulinei ekosistemai. Kelionė į salą yra kaip kelionė į vieną seniausių ir paslaptingiausių planetos kampelių.
Labuan – tai nedidelė sala Pietryčių Azijoje, esanti netoli Borneo krantų ir priklausanti Malaizijai. Ji yra žinoma dėl savo unikalaus derinio tarp istorinių, ekonominių ir turistinių aspektų. Tai yra tarptautinis finansų centras: Labuan yra viena svarbiausių pasaulio ofšorinių finansų zonų. Sala garsėja kaip mokesčių rojus, pritraukiantis tarptautines įmones, bankus ir draudimo bendroves. Sala ilgą laiką buvo svarbus prekybos taškas dėl savo strateginės vietos Pietų Kinijos jūroje.  Sala turėjo svarbią reikšmę Antrojo pasaulinio karo metu. Čia įvyko keli mūšiai, o po karo Labuan buvo naudota sąjungininkų pajėgų kaip išsilaipinimo bazė. Karo kapinės (Labuan War Cemetery) yra didžiausios Malaizijoje ir skirtos pagerbti tūkstančius sąjungininkų karių, žuvusių kovose su Japonija. Viktorijos uostas – tai senovinis uostas, pavadintas Didžiosios Britanijos karalienės Viktorijos garbei. Turizmo traukos objektai – paplūdimiai ir nardymas. Labuan sala garsėja balto smėlio paplūdimiais ir turtinga povandenine gamta. Sala yra populiari tarp narų dėl savo laivų nuolaužų (shipwreck diving) vietų, kurios laikomos vienomis geriausių Azijoje. Labuan muziejus siūlo susipažinti su salos istorija, kultūra ir gamta. Peace Park – Taikos parkas, skirtas karo aukoms pagerbti ir taikai propaguoti. Labuan saloje vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, pavyzdžiui, „Labuan International Sea Challenge”, kuris apima vandens sporto varžybas ir pritraukia dalyvius iš viso pasaulio. Labuan yra labai arti Borneo salos, todėl ji tampa svarbiu tranzito tašku keliautojams, vykstantiems tarp Malaizijos, Brunėjaus ir Filipinų. Labuan sala, nors ir nedidelė, pasižymi turtinga istorija, unikaliu kultūriniu bei ekonominiu vaidmeniu, o jos gamtos grožis pritraukia tiek istorijos entuziastus, tiek poilsiautojus.